Savaitgalį Klaipėdoje - 48-asis Kazimiero Budrio šeimų turnyras

Šiemet turnyro finale varžosi penkios šeimynos: Stoniai (Švėkšna), Norkai (Klaipėda), Nausėdai (Šilutės r.), Bručkai (Gargždai) ir Šliogeriai (Kaunas).

Turnyras penktadienį prasidės nuo 17 val. Ir tęsis iki bemaž 20 val. Šeštadienį krepšinio kovos - nuo 10 iki 17 val. Nuo 17 val. - apdovanojimai.

Šviesaus atminimo K. Budrio šeimų krepšinio turnyras rengiamas nuo 1977 metų ir seniai išaugo iki tarptautinio lygio. Jame yra dalyvavusios šeimų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Suomijos, Vokietijos.

Ypatingo dėmesio sulaukė 2011 metais vykęs 35-asis turnyras, kuriame pirmą kartą dalyvavo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės - Arvydo Sabonio šeimos komanda.

Nuo 2019 metų, kai Anapilin iškeliavo K. Budrys, šeimų krepšinio turnyrų organizavimą puikiai pratęsė jo bendražygis Algirdas Vaicekauskas.

Klaipėdos miesto garbės pilietis K. Budrys anapilin, pralaimėjęs kovą su klastinga liga, iškeliavo 2019 metų vasario 19 dieną.

K. Budrys buvo išties iškili asmenybė, savo trofėjų kolekcijoje sukaupęs daugybę laurų: dar jaunystėje kartu su Klaipėdos „Maisto“ komanda tapo Lietuvos krepšinio čempionu, o pastaraisiais metais kartu su veteranais tapo pasaulio vicečempionu, Europos čempionu ir prizininku, apdovanotas KKSD Sporto garbės komandoro ženklu, Sporto garbės kryžiumi, LTOK olimpine žvaigžde ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Nešė olimpinį deglą

K. Budrys 2012 metų vasarą buvo išrinktas dalyvauti Londono olimpinės ugnies nešimo estafetėje.

Klaipėdietis deglą kelias minutes nešė Pietryčių Anglijos miesto Ashfordo gatvėmis, palei kurias buvo nusidriekusios minios žmonių.

„Klaipėdoje aš praleidau visą gyvenimą: mačiau ir prieškarį, ir karo etapą, vėliau teko matyti ir griuvėsius. Klaipėda - mano širdies miestas. Su šiuo miestu susiję gražiausi prisiminimai“, - „Vakarų ekspresui“ yra atviravęs K. Budrys.

Dar prieš mirtį K. Budrys su ašaromis akyse prisiminė olimpinės ugnies nešimo misiją.

"Tai buvo tarsi padėka už visą mano sportinį kelią.

Kai bėgau su deglu rankose, tiesiog virpėjo širdis.

Aplink buvo daugybė žmonių, visi plojo ir džiaugėsi. To apsakyti žodžiais neįmanoma, kūnu bėgiojo malonūs šiurpuliukai", - prisiminimais dalijosi K. Budrys.

Klaipėdoje gimęs ir augęs K. Budrys žaidė rankinį, ledo ritulį, futbolą, daugiausiai - krepšinį, nemažai metų skyrė lengvajai atletikai, jį kasmet buvo galima išvysti ir tradicinėse „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybose.

Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, K. Budrys įsidarbino „Lietuvos jūrų laivininkystėje“ sporto metodininku, ten įkūrė „Meridiano“ sporto klubą. Vėliau beveik dešimt metų, dirbdamas pirmuoju kapitono padėjėju prekybiniame laive, kurio įgula - 26-28 žmonės, rengdavo tikras sporto žaidynes.

Triume buvo įrengęs tinklinio, mažojo futbolo, net ir krepšinio aikštelę.

Jo iniciatyva įkurtas krepšinio veteranų klubas „Neptūniečiai“ nuolat rengia Lietuvos miestų veteranų turnyrus ir dalyvauja Lietuvos, Europos ir pasaulio veteranų čempionatuose.

Šviesaus atminimo K. Budrys nuolat kartodavo: „Šeima yra pats brangiausias turtas ir didžiausia vertybė, ją privalo puoselėti kiekvienas. Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė. Viso to galima pasiekti per krepšinį, kuris Lietuvoje taip pat yra vertybė. Jį žaisdamos šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir pagaliau didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta.“

Sukūrė dokumentinį filmą

"Jau penkeri metai, kai neturime Kazimiero Budrio - nuoširdaus žmogaus, organizatoriaus, šeimų krepšinio patriarcho. Nėra Jo šalia, bet mes jaučiame, girdime, matome, nes gyva Kazimiero dvasia. Ji amžina, kaip ir vienintelis pasaulyje Jo pradėtas ir išpuoselėtas Šeimų krepšinio turnyras, kuris nepasibaigė su Kazimiero išėjimu.

Algirdas Vaicekauskas, lyg K. Budrio angelas sargas, Jam padėjo, patarė ir pats sau prisiekė bet kokia kaina tęsti Šeimų taurės turnyrus iki 50-ojo. Ar po dvejų metų bus pabaiga? Ne! Algirdas ne toks, kad sustotų. Ir dar šimtmečio pusiaukelėje!

Nesibaigs jo meilė krepšiniui, sugalvos, kaip įprasminti naujas K. Budrio taurės tradicijas„, - kalbėjo žurnalistas Vidas Mačiulis - televizijos laidos “Krepšinio pasaulyje" rengėjas ir vedėjas, filmo apie K. Budrį autorius.

Dar jis pridūrė: „1994-ųjų gegužę nedidelėje, bet jaukioje “Žalgirio„ arenoje parengiau pirmą, bet ne paskutinį reportažą. Per trisdešimt metų gal tik porą kartų nemačiau čempionų džiaugsmo, kaip K. Budrio dėka pagerbiami jauniausi šeimų nariai, kurie pamėgo krepšinį ir žaidžia turnyre Klaipėdoje. Tai įamžinta ir televizijos dokumentiniame filme apie Kazimierą Budrį “Jūreivio keliai... krepšinio uoste„. Ilgas ir nelengvas buvo kūrybinis kelias, kol jis atvedė į “Cinemas„ kino salę Klaipėdos “Akropolyje".

Po premjerinio seanso susijaudinęs filmo herojus ištarė: „Mūsų nebus, manęs nebus, bet filmas išliks. Ir po daugel metų žmonės matys, kaip ištisos šeimos žaidžia krepšinį.“

Keičiasi komandos, žaidėjai, bet nesibaigė ir nesibaigs uostamiestyje tai, ką pradėjo a. a. K. Budrys. Jo vardo taurė keliavo ir keliaus į geriausiai krepšinį žaidžiančios šeimos namus. Taip bus ir šiemet, ir kitąmet, ir... visada!"